Photograph from VDU
Tenebrae When you arose from Tenebrae, And first opened your eyes You lay in Eden On the river shores of Hiddekel, Looking at your naked body, That had become word, the word I had to tell you. An athletic young angel sent by The Eternal One to punish us Stood before you. With eyes not yet open To the light of day, Stared at your breasts gushing with milk and honey. But the angel and I, blinded, Unable to find the word, were punished And driven to Tenebrae, Where both of us Search for you in the dark.
Summer The morning opened an enormous folio. Melancholy children play In the dusty painting. Time rebounds in stone, Walls, and leaving no sound Falls on faces. The greying Sunday slumbers On the Tems retrouvé book. Poppies Whisper in the garden As they unfold their umbrellas. The wilted lilac still-life (Gentileschi, with a zyther) Poisons memory. A blue bird flies From your voice, Flusters with blind wings And searches for our tree.
EXILE Unknown flora. Earth‘s birth in nature‘s catastrophe In the wilted nettle rustle. My heart cracked Like the window pane from the bell‘s thrust. Datura fatuosa. Gernanium Valley solitude. The thistle with numb hands Tears at the earth and cries. Eternally I walk In the funeral procession Of nettle and chervil rustle. All that remains is Your testament Written in footsteps on the grave.
Tenebrae Iškilus iš Tenebrae, Pirmąkart atvėrusi akis, Tu gulėjai Edene Ant jaunos Hiddekel upės kranto, Žiūrėdama į savo nuogą kūną, Tapusi žodžiu, kurį Aš tau turėjau pasakyti. Atletiškas ir jaunas Angelas stovėjo prieš tave, Amžinojo atsiųstas nubausti, Neatitraukdamas didžiulių Nepraragėjusių akių nuo tavo Medumi ir pienu Trykštančių krūtų. Bet angelas ir aš, akli, Neradę žodžio, buvom nubausti, Nutrenkti į Tenebrae, Kur mes abu Ieškom tavęs tamsoj.
Vasara Rytas atvėrė didžiuli foliantą. Dulkėto paveikslo gatvėj Žaidžia melancholiški vaikai. Laikas atsimuša į akmenis, Į sienas ir, nepalikęs jokio garso, Krinta ant veidų. Pražilęs sekmadienis snaudžia Temps retrouvé tome. Aguonos Išskleidę baltus lietsargius, Šnabždasi darže. Nuvytusių alyvų Natiurmortas (su citra, Gentileschi) Nuodija atsiminimais. Iš tavo balso Išskridęs mėlynas paukštis Blaškosi aklais sparnais Ir ieško mūsų medžio.
EXIL Nepažįstami augmenys. Gamtos katastrofoje gimusi žemė Mirusios dilgės šiurenime. Nuo varpo smūgių Sutrūkinėjo širdis Kaip lango stiklas. Datura fatuosa. Geranium Valley vienatvė. Usnis sugrubusiom rankom Drasko žemę ir verkia. Aš amžinai einu Dilgės šiurenimo ir bulių Laidotuvių eisenoje. Nes mums teliko Pėdom ant kapo parašytas Tavo testamentas.